Senovės Graikų Palaidojimai (lithuanian)

...

[pic 2]

Aleksandro Makedoniečio sarkofagas, Stambulo archeologijos muziejus

Klasikinių reljefų kūrimo tradicija ilgiau išliko tik Rytų Graikijoje. Antkapiniai paminklai senovės Graikijoje buvo vienas iš nedaugelio meno pavyzdžių, kuriame skleidėsi pačių graikų gyvenimo vaizdai. Kapavietėse, kurios praktiniais sumetimais dažniausiai buvo statomos prie įvažiavimo į miestą, netoli gyvenviečių, žmonės susidurdavo su jų bei jų artimųjų gyvenimus liečiančiu menu, kuris, priešingai nei monumentalūs šventyklų pastatai bei garbingai juos vainikuojančios didingos dievų skulptūros, emocine prasme buvo artimas ir pasiekiamas, nes, net meistriškai išreikštas, kalbėjo paprasta žmogiškąja kalba.

---------------------------------------------------------------

VAZOS. TAPYBA.

Atėnuose kaip antkapiai taip pat buvo statomos didelės, maždaug pusantro metro aukščio vazos, sukurtos figūriniu stiliumi: žmonių figūros komponuojamos į sudėtingesnes scenas. Šiose vazose geriausiai matyti kaip dailininkas vaizdavo atskiras kūno dalis. Jos vaizduotos kampuotomis linijomis, geometrinėmis figūromis, išsipūtusiomis kojomis. Dažnas antkapinių vazų motyvas yra laidotuvėms pašarvotas kūnas arba laidotuvių gultą, vežamą į kapines. Didelė dalis vaizdų ikonografijos vazų tapyboje buvo sutelkta į pasirengimą laidojimo apeigos ir mirusiųjų karių gyvenimo, šlovingos mirties tematiką. Dažnai aplink mirusįjį buvo pavaizduotos eilėmis sustojusios gedėtojos, tad piešinys sudarydavo simetrišką geometrinę kompoziciją tuo pačiu pasakodamas įvykį ar rodydamas sceną. Kapavietės senovės Graikijoje buvo tinkama aplinka ir žanrinei tapybai, ir dekoratyvioms augalinėms kompozicijoms. Buvo plėtota tapyba ant molio, bronzos akmens ir medžio plakečių, kurių paskirtis dažniausiai buvo votyvinė ir susijusi su laidosena.[pic 3]

Priskiriama Sappo Tapytojui, Atėniečių palaidojimo plaketė, Paryžius, Luvras

Nors apie sienų ar pano tapybą dabartiniais laikais žinoma palyginti nedaug, Antikoje ji buvo labai vertinama. V.a.pr. Kr pabaigoje tapytojai kurdami ėmė taikyti šešėlių žaismą, perteikinėti gylį bei apimtį. Šiuos motyvus aiškiausiai galime matyti negausiame helenistinės tapybos palikime, pavyzdžiui, Pagasų kapinėse. Piešiniuose atpažįstamas iš tiesų modernus tapymo stilius, kuris nebepasižymėjo ankstesniais laikotarpiais naudotomis kontūrinėmis figūromis, supaprastintais gylio perteikimo bandymais, plonu dažų sluoksniu. Nors didžioji dalis tapybinio senosios Graikijos palikimo nėra išlikę ir apie tapybinio meistriškumo užuomazgas byloja tapyba ant vazų, Antikos kūrėjai padėjo pamatus ateities dailininkų darbams.

IŠVADOS

Taigi, senovės Graikijos menas, daugumai pažįstamas iš religinių mitais apipintų statinių ar dabar tebestūksančių tik jų pamatų, menančių buvusią didybę. Tačiau orios dievų ar deivių skulptūros, atlantai, ant savo pečių laikantys laikui nepavaldžius portikus, šventyklų menės ir kiti meno kūriniai, apie kuriuos dažniausiai ima suktis mintys, pagalvojus apie senovės graikų meną, nėra visą to meto kultūrą atspindintys objektai. Jie atskleidžia mums šventumo svarbą, bet neparodo žmonių troškimo patiems identifikuotis su galingais herojais; pribloškia monumentalumu, bet neleidžia žavėtis jau prieš tūkstančius metų jungusiais bendražmogiškais meno principais. Ši paskirtis senovės Graikijos mene tenka votyviniam ir laidotuvių menui. Vazoms, kurių meistryste dabar lieka tik stebėtis, paminkliniams reljefams, kurie talpino savyje ištisas istorijas ir žanrines kompozicijas, šiomis dienomis tenka itin didelė vertė, nes tai tikrojo graikų gyvenimo ir jo baigties liudytojai.

---------------------------------------------------------------

LITERATŪROS SĄRAŠAS

- Boardman, John. Graikų menas. R.Pakalnio leidykla, 1998

- Pedley, John Griffiths. Greek art and archaeology. New Jersey: Prentice Hall, 2007

- Dilytė, Dalia. Senovės Graikijos kultūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007

- Interneto šaltiniai.